Pastebėta tendencija, jog alergijos sistemingai auga. Remiantis statistika, Europoje apie 40% žmonių kenčia nuo įvairių alergijų. Atšilus orui alerginių reakcijų daugėja. Ir nors alergijų tematika yra plačiai gvildenama, tačiau dažnam vis dar nėra aišku, kas jų sukėlėjai ir kaip jos atsiranda.

Kas yra alergija?

Žmogaus imuninė sistema kasdien kovoja su įvairiais mikroorganizmais. Tačiau kai ji nepajėgia atlaikyti svetimų medžiagų atakų, žmogus suserga. Medicininiu požiūriu alergija įvardijama kaip žmogaus organizmo atsaku, kurio metu išskiriamas histaminas.

Histaminas atsakingas už lygiųjų raumenų susitraukimą. Lygieji raumenys yra virškinimo trakte, kvėpavimo trakte, regos organuose, odoje. Kadangi žmogus negali valdyti šių raumenų, išskirtas didelis histamino kiekis paskatina jų spazmus. Histaminas taip pat išplečia kraujagysles. Taigi, kyla uždegiminės reakcijos, pasireiškiančios tokiais simptomais kaip: sloga, akių paraudimu, niežuliu, bėrimu.

Kas sukelia alergijas?

Alergenais yra vadinamos alergiją provokuojančios medžiagos. Alergenais gali būti mus supančios medžiagos. Tai gali būti dulkės, gyvūnai, žiedadulkės, o dažniausiai tai yra baltymai. Tai, kokio stiprumo yra alergenas priklauso nuo jo cheminės sudėties.

Pavasario siaubas – žiedadulkės

Žiedadulkės, kaip alergenas, buvo atrastas prieš šimtmetį. Dažniausiai žiedadulkes atneša vėjas, paukščiai, vabzdžiai. Pasirodo, išprovokuoti šienligės (alerginio rinito) simptomus tokius kaip: čiaudulys, sloga, nosies niežėjimas, paburkimas, pakanka vos kelių mažų žiedadulkių.  Įdomu tai, jog Lietuvoje fiksuojami 3 žydėjimo periodai. Pirmiausia pražysta medžiai, po to – pievų žolės, vėliausiai – piktžolės.

Medicinos specialistai įspėja, kad aktyviausias alerginės slogos periodas fiksuojamas kovo – gegužės mėnesiais. Svarbu tai, jog dažniausiai alergijas sukelia ne tik beržų, lazdynų, alksnių žiedadulkės, bet ir jų uogos bei vaisiai.

Tokie pievų augalai kaip motiejukai, šunažolės, rugiai, miglės, aktyviai žydintys gegužės – liepos mėnesiais yra stipriausiai alergizuojantys. Tuo tarpu, liepos – rugpjūčio mėnesiais didžiausi alerginio rinito sukėlėjai yra kietis, balanda, pėlynas, varputis.

Patarimai, kaip išgyventi alerginį rinitą

Medicinos specialistai tvirtina, kad alergiją galima suvaldyti, taigi, siūlo tokius sprendimus:

1. Nedžiovinkite rūbų lauke, nes ant rūbų gali nusėsti žiedadulkės
2. Laikykitės kasdienės higienos. Kai grįžtate iš lauko, plaukite ne tik rankas ir veidą, bet ir nosį. Atminkite, kad per dieną nosyje pagaminama net apie 1 litras gleivių. Nosies išskyros keliauja užpakaline ryklės sienele žemyn į gerklę. Kartu su šiomis išskyromis patenka įkvėpti mikroorganizmai ir alergenai. Aktyvaus augalų žydėjimo metu, kai kamuoja alerginė sloga, otolaringologai rekomenduoja kasdieniam nosies plovimui rinktis Himalajų druskos nosies purškalą “Rhinolaya Protect”, kuris efektyviai išplauna alergenus, palengvina nosies užburkimą, o sudėtyje turi net 84 mikroelementus.
3. Dažniau plaukite galvą. Tiesa ta, kad žiedadulkės kaupiasi plaukuose, tad norint palengvinti alerginio rinito simptomus rekomenduojama dažniau plauti galvą.
4. Dažniau keiskite patalynę ir rūbus
5. Namų paviršius valykite drėgnai

Ir nors pavasaris sergantiems alergine sloga yra sunkus periodas, tačiau pilnavertis gyvenimas yra įmanomas, reikia nenuleisti rankų, laikytis specialistų rekomendacijų ir stebėti savo organizmą.